„Man reikėjo daugiau darbuotojų. Internetinė baldų rinka auga, todėl noriu neatsilikti nuo pokyčių. Kartu norėjau išlaisvinti savo specialistus nuo nekvalifikuoto darbo, o juk yra tiek daug darbo, kurį jie gali atlikti pagal savo kvalifikaciją. Tada mano įmonė išaugo per 25 darbuotojus, o tai reiškia, kad turiu įdarbinti neįgalų asmenį, kitaip man bus skirta bauda. Tokią pareigą mums numato įstatymas. Dėl to neturėjau jokių problemų. Esu atviras žmonėms su negalia. Mano sūnus serga autizmu, todėl būčiau laimingas, jei jis, baigęs mokslus, rastų darbą atviroje darbo rinkoje. Jei įdarbinsiu neįgalų žmogų, taip pat turėsiu mokestinių lengvatų. Ir supratau, kad nekvalifikuotą darbą, kurį atlieka mano specialistai, lengvai galėtų atlikti darbuotojas su negalia, atitinkantis darbui reikalingas kompetencijas. Būtent tai ir planavau padaryti.”

„Susisiekiau su paslaugų teikėju, kuris padeda neįgaliesiems susirasti darbą atviroje darbo rinkoje. Apie jų egzistavimą žinojau dėl trumpo įvadinio susitikimo su vienu iš jų įdarbinimo specialistų. Ji informavo mane apie jų veiklą ir, kai tik susidomėdavau daugiau informacijos, galėdavau su jais susisiekti. Taip ir padariau, paaiškinau jiems darbo vietos reikalavimus ir kartu parengėme išsamų darbo aprašymą, kad užtikrintume gerą atitikimą, remdamiesi užduotimis, reikalavimais, darbo laiku ir kitais esminiais darbo elementais. Remdamiesi šiuo išsamiu darbo aprašymu, jie pradėjo ieškoti savo klientų, kurie atitiktų šiuos reikalavimus, sąrašuose. Tuomet gavau keletą gyvenimo aprašymų ir su keliais potencialiais kandidatais surengėme pokalbius. Būtent Marką pakvietėme pradėti praktiką mūsų įmonėje. Visa įdarbinimo procedūra praėjo gana greitai dar ir todėl, kad įdarbinimo specialistas perėmė visus administracinius dalykus.”

„Kai įdarbinau Marką po stažuotės, buvau atsargus ir nenorėjau iš jo per daug. Per stažuotę jam sekėsi labai gerai, darbą jis galėjo atlikti nepriekaištingai. Jis buvo greitesnis, nei tikėjomės, ir tikrai motyvuotas bei suinteresuotas atlikti daugiau darbų. Jis pats paklausė, ar galėtų praplėsti savo atsakomybės sritį, ir, pasitarę su jo darbo treneriu, palaipsniui davėme jam vis daugiau užduočių; visas užduotis jis sugebėjo atlikti be vargo. Viena iš užduočių, kurią jis perėmė, buvo pristatymo kelionės automobiliu. Tai buvo palengvinimas kvalifikuotiems darbuotojams, o Markui ši nauja užduotis labai patiko. Markas dirba visiškai savarankiškai ir nepriklausomai, jam reikia tik šiek tiek vadovo pagalbos. Tai įmanoma, nes darbo paketas buvo sudarytas iš anksto ir pritaikytas prie Marko galimybių, dėl to Markui nereikėjo jokių papildomų nurodymų, jokio papildomo įvedimo į darbą, viskas vyko taip pat, kaip ir bet kuriam kitam darbuotojui.”

„Kai kurie mano darbuotojai gana skeptiškai žiūrėjo į neįgalaus darbuotojo įdarbinimą. Aš tai galėjau suprasti, nes anksčiau turėjome kitą neįgalų darbuotoją, kurio integracijos procesas nebuvo sėkmingas. Jis atsisakė atlikti valymo darbus, nors tai buvo nurodyta pareigybės aprašyme, visą laiką žaidė mobiliuoju telefonu, slėpėsi tualete ir pan. Galiausiai turėjome nutraukti šiuos darbo santykius. Markas – priešingai, jis labai draugiškas, motyvuotas, paslaugus, dosnus, visada laimingas ir vykdo jo darbo paketui priklausančius reikalavimus. Markas yra visiškai integruotas į komandą. Jis pats informavo kolegas apie savo negalią, ir dabar visi yra budrūs, kad jis nekeltų per didelio svorio ir darytų pertraukas.”

„Markas yra labai motyvuotas, turime jį pristabdyti, kad jo sveikata išliktų gera ir stabili. Pavyzdžiui, jis dažnai nori kelti „sunkius daiktus”, šiuo atžvilgiu jis save pervertina. Jam taip pat reikia daugiau pertraukų. Mes tai žinome ir tai yra suplanuota, visi su tuo sutinka ir užtikrina, kad jis tai darytų. Markas vertinamas kaip darbuotojas, kuriam konkrečiai deleguojamos tam tikros užduotys. Kai jis atlieka savo darbą, jo negalia nepastebima, o kolegos jį suvokia kaip bet kurį kitą darbuotoją. Jie įtraukia jį į savo darbą, taip pat norėjo, kad jis dirbtų kartu su jais statybose, o tai buvo įmanoma, nors ir ribotai, bet jis didžiavosi, kad gali.”

„Marką labai vertina jo kolegos, nes jis sumažina jų darbo krūvį ir išlaisvina kvalifikuotus darbuotojus. Taip galiu leisti savo specialistams susitelkti į jų specializuotą sritį. Mums tai klasikinė situacija, kurioje laimi visi. Džiaugiamės Marku, taip pat jaučiame pasididžiavimą. Jis gauna darbo užmokestį. Nuo tada, kai pradėjo dirbti, jis sugebėjo grąžinti skolas ir persikelti į gražų nedidelį butą, kuriame anksčiau gyveno rūsyje. Mums tai labai daug reiškia, jau ieškome naujo pareiškėjo su negalia.”

„Viena iš rizikų yra ta, kad mes, darbdaviai, tikimės, jog žmonės su negalia galės daugiau, o tada jie pasitraukia iš darbo, nes sutinka su tuo ir mano, kad gali tai padaryti, o paskui viskas eina ne taip, kaip turėtų. Geriau visada palaikyti ryšį su paslaugų teikėju ir aptarti galimybes. Jie gali būti šiek tiek atsargesni. Mes galime būti šiek tiek per daug reiklūs, vis dėlto dialogas yra geriausias ir duos daugiausia naudos jūsų neįgaliam darbuotojui.”