„Aš pats naudoju invalido vežimėlį, kuris man per gyvenimą niekaip nesutrukdė. Tai tik dar labiau mane privertė daryti dalykus kitaip. Tai taip pat yra esmė, kodėl aš renkuosi suteikti galimybę žmonėms, kurie yra kompetentingi ir tuo pačiu turėjo per mažai galimybių darbo rinkoje. Įtraukiu juos į savo kompaniją ir mes visi kartu kuriame gražius dalykus. Kaip ir aš, jie turi ką pasiūlyti, jie turi savybių ir man reikia šių savybių savo įmonėje, o jei derinsime abu aspektus, turėsime viską!“

„Mes niekada nesireklamuojame. Potencialūs kandidatai mus suranda internetu arba „išgirsta apie mus“. Žmonės ateina pas mus. Ir, jei man ko nors reikia, pranešu savo tinklui. Turiu didžiulį profesionalų tinklą ir privatų tinklą. Galiu kreiptis į vietos socialinio draudimo tarnybą; taip pat galiu informuoti savo privatų tinklą. Visada kas nors, dukterėčia ar pusbrolis, ieško darbo. Aktyvus įdarbinimas man nereikalingas, esame lengvai matomi ir randami.“

„Tada, kai žmonės ateina į pokalbį, aš tiesiog prašau jų ateiti vienai dienai ir padirbėti su mumis, kartu su mumis atlikti užduotį ir parodyti, ką tu gali. Vienu atveju mes visą „išbandymo“ darbo dieną atlikome internetu. Dennisas yra sergantis agorafobija ir rasti darbą atviroje darbo rinkoje jam buvo gana sudėtinga. Jis buvo patyręs interneto dizaineris ir siuntė laiškus įmonėms, siūlančioms save būti interneto dizaineriu. Jis išsiuntė daugiau nei šimtą laiškų. Manau, kad buvau numeris 165. Ir pakvietėme jį skaitmeninės kavos ir internetinės darbo dienos. Pasigirdo spragtelėjimas ir pasiūlėme jam trijų mėnesių bandomąjį laikotarpį, per kurį abu padarėme išvadą, kad galbūt mums kartu bus gražus darbas. Reikalas tas, kad jūs galite būti interneto dizaineriu gulėdami lovoje, jei taip geriausiai funkcionuojate, man tai irgi gerai. Taip pat leiskite pateikti Margot pavyzdį. Ji buvo neįtikėtinai nervinga savo pirmąją „išbandymo“ darbo dieną. Tikrai turėjau skirti nemažai laiko, kad ji jaustųsi atsipalaidavusi. Net ir man buvo tikras iššūkis ją paguosti. Pagaliau ji tai padarė ir tą dieną puikiai įrodė savo gebėjimus. Mes ją pasamdėme ir turiu pripažinti, ji yra turtas. Dėl jos puikaus grafikos dizainerės darbo turime dar du žurnalus, kuriems projektuojame“.

„Adaptacijų specialiai jiems neprireikė. Žmonės gali pradėti nuo 09.30 ryto ir gali dirbti iki 18.00 vakaro, ne ilgiau kaip šešias valandas per dieną. Jie abu dirba ribotą valandų skaičių, tai vienintelė adaptacija, galima sakyti, bet aš niekada neturėjau noro leisti jiems dirbti pilnu etatu. Denniso darbo vieta taip pat gali būti vertinama kaip adaptacija, ne mums, manome, kad yra gana paklausi, jis taip dirba namuose, o kartais ir savo lovoje.“

„Jie patyrė problemų ieškant darbo atviroje darbo rinkoje. Suteikiau jiems galimybę čia dirbti, esu jais patenkintas, o jiems malonu čia dirbti. Tai daro juos lojaliais, įsitraukusiais ir patikimais darbuotojais. Denniso hiperfokusavimas sumažina jo kolegų darbo spaudimą, o mūsų bendri rezultatai didėja, kai visi darbuotojai išlaiko malonumą darbe. Margot kompetencija ir įsipareigojimas veda prie daugiau klientų ir geresnių rezultatų. Abu yra visiškai priimti į grupę. Dėl kvalifikuoto ir patikimo darbo būdo jų „įpročiai“ yra priimtini; tai sukuria aukštą visų darbuotojų tolerancijos lygį“.

„Kai pasamdžiau Margot ir Dennisą, supratau, kad man reikia papildomos paramos, kaip su jais bendrauti ir dirbti. Man tai reiškė tapti darbo treneriu, vykdžiau sertifikavimo programą ir dabar esu sertifikuota darbo trenerė. Man tai reiškia, kad dabar turiu galimybę ir gebėjimą prisitaikyti prie Denniso ir Margot bei kitų panašių į juos poreikius; visa tai yra pritaikyta pagalba. Pavyzdžiui, Denniso noras yra dirbti su tvirta struktūra, susijusia su mūsų susitikimais ir susitarimais. Turiu išlaikyti savo susitikimus su juo, kaip planavau, neturėčiau jų keisti, o tai daugeliui darbuotojų nebūtų problema. Mes bendraujame per Whatsapp, kuris jam yra geriausias bendravimo būdas. Jei taip yra, aš tiesiog tai darau, tai ne visada lengva, bet vis tiek taip jis veikia geriausiai. Su kitais stengiuosi elgtis taip, kaip norėčiau, kad su manimi elgtųsi, suprantu jo pasirinkimus ir juos priimu. Ir tai puikiai pavyksta“.

„Mes visi esame lygūs ir tai darome visi kartu. Tai, kad vienas kitą papildo, taip pat veda į priekį. Dirbame kartu, akcentuodami vienas kito savybes, todėl pasiekiame puikių rezultatų. Tuo pačiu metu tokie dalykai kaip nuoma ar bet koks kitas iššūkis ar problema; tai aš turiu tai išspręsti. Visgi aš tai matau taip: mano žmonės nedirba pas mane, aš turiu žmonių, su kuriais turiu garbės dirbti. Tikiu, kad dirbant kartu reikia būti lygiems ir padaryti gražiausius dalykus. Kai viskas nesiseka, tai aš turiu tai išsiaiškinti, turiu atsakomybę kartu spręsti reikalus.“

Glaudžiai bendradarbiaujame su Nacionaline socialinės apsaugos tarnyba; mes palaikome gerus ryšius su vienu iš jų ryšių vadybininkų. Žinau, kad samdant asmenis, turinčius specialių poreikių, reikia užpildyti daug dokumentų. Nesmagu, bet jei paskaičiuosite, sužinosite, kokios naudos gausite juos užpildę; verta leisti savo laiką. Mums yra vienas draudimas, kuris man patinka – tai darbuotojų su negalia draudimas be rizikos. Šis nerizikos draudimas garantuoja darbuotojo atlyginimo gavimą, kai šis darbuotojas netenka darbo dėl ligos. Tai gali būti tik ši papildoma parama, kurios jums reikia, kai galvojate apie neįgalaus asmens įdarbinimą. Turiu tokį draudimą. Mano patirtis rodo, kad aš beveik niekada tuo nesinaudoju.“

„Mačiau, kaip Dennisas ir Margot auga, kol dirba čia. Dabar jie turi galią ir laisvę ginti savo idėjas, savo nuomonę. Man tai yra didžiausias komplimentas, kurį galima gauti kaip darbdaviui; kai jūsų žmonės jaučiasi saugūs komentuoti jūsų idėjas, pateikti jums savo, kitokias nuomones.“

„Kolegos su ypatingu iššūkiu jūsų komandoje daro jūsų pasaulį didesnį; tai sukuria didesnį klientų ratą, nes skiriasi ir jūsų klientai. Tiesą sakant, samdant darbuotojus su negalia padidėja apyvarta. Nors daryti įtaką man svarbu, galiausiai turiu padaryti gerą apyvartą. Be teigiamos apyvartos, negaudamas pelno, kaip įmonė ilgai neištverčiau. Aš pirmiausia esu žmogus, antra – verslininkas. Tai klasikinė laimi – laimi – laimi situacija. Mūsų klientai tikisi iš mūsų kokybės, tai mes jiems suteikiame. Ir tuo pat metu mūsų klientai daro pasaulį gražesnį kažkam kitam, kam nors su negalia, dirbančiam mano įmonėje. Kuris klientas to nenorėtų? O man, mums kolegos su negalia atvėrė mintis, sumažino įtampą kolektyve, padidino kaitą. Štai ką dalijimasis mums suteikia!“

„Jei mano istorija paskatins mano kolegas įmonių savininkus, rekomenduoju atverti duris ir veikti. Pirma rekomendacija: trumpai praneškite apie laisvas darbo vietas, kuo ilgiau rašysite, tuo daugiau žmonių išskirsite. Antra rekomendacija: vieną dieną pasiūlykite galimus kandidatus savo įmonėje ir nesijaudinkite dėl privatumo. Leiskite savo kandidatui ir sau ištirti aplinką. Ir tada paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas; padėkite savo ego ant neįgaliųjų parkavimo vietos ir prašykite pagalbos, nesugalvokite patys sėsti už vairo. Mes, darbdaviai, galime tai padaryti kartu, šiek tiek padedant kaimynui. Ir dar vienas dalykas – būkite sąžiningi dėl savo darbuotojų gebėjimų. Pasakykite jiems komplimentus tik tada, kai yra priežastis, kitaip jūsų komplimentas nieko nereiškia.

„Mano nuomone, tai ne apie žmogaus su negalia priėmimą į darbą. Tai yra samdyti žmogų, turintį jums reikalingų įgūdžių, įdarbinti ką nors, kas jūsų įmonei atneštų pridėtinę vertę. Tai tik prašymas turėti „atvirą“ protą, suteikti sau galimybę išeiti iš vėžių. Kai tai padarysite, būsite maloniai nustebinti.“